Klausimai, kilę paskirsčius lėšas asociacijų projektams

Septynios Šakių rajone veikiančios asociacijos pateikė projektus 2012 metų socialinės reabilitacijos paslaugoms neįgaliesiems bendruomenėje finansuoti. Visiems projektams skirtas dalinis finansavimas. Savivaldybės sudaryta projektų atrankos komisija asociacijoms paskirstė 234 tūkstančius litų. Iš bendro konteksto išsiskiria VšĮ Šakių vaikų globos namai, kurių Dienos užimtumo centro sutrikusio intelekto žmonėms vykdomam projektui skirta 30 tūkstančių. Paslaugas čia gaus 14 žmonių, iš jų – 10 neįgaliųjų.

Diskusijoje dalyvavo Saulius RAKAUSKAS, Šakių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas, Stasė VASAITIENĖ ir Danutė GRIMALAUSKIENĖ, Šakių rajono žmonių su negalia sąjungos pirminkė bei projekto vykdytoja, Roma DĖDYNIENĖ, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šakių viltis“ pirmininkė, Antanina DOBROVOLSKIENĖ, Viešosios įstaigos „Šakių vaikų globos namai“ atstovė ir Ingrida KAZLAUSKIENĖ, šios įstaigos Dienos užimtumo centro sutrikusio intelekto žmonėms socialinė darbuotoja. Pokalbį moderavo žurnalistė Reda ALEKSAITĖ.

Ar tikrai pakanka skaidrumo?

Projektų atrankos stebėtojai iš neįgaliųjų asociacijų turėtų užtikrinti konkursų skaidrumą ir viešumą. Pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą stebėtojas perskaito pirmąjį pateiktą projekto variantą, taip pat susipažįsta su komisijos parengtu projektams finansuoti skirtu lėšų paskirstymo projektu. Tada jis rašo rekomendaciją. Tuo stebėtojo įtaka baigiasi. Jis nėra supažindinamas nei su komisijos rekomendacijomis dėl pateiktos paraiškos, nei su patikslintu projektu.

Ar to pakanka skaidrumui užtikrinti?

S. Rakauskas. Manyčiau, kad projektų finansavimo tvarkos aprašą reikėtų papildyti, suteikiant stebėtojui galimybę perskaityti ir patikslintą projektą, pagal kurį organizacija realiai teiks paslaugas. Tik tuomet stebėtojas gali įvertinti, ar skirtas finansavimas yra skaidrus. Pirminiuose projektų variantuose yra netikslumų, korektūros klaidų, be to dauguma organizacijų iš inercijos įpratę įrašyti daugiau paslaugų, nei teikia realiai. Skaityti toliau »

Sergejus Buriakas: „Tikrasis mūsų kelias – tai galimybė ir noras keistis“

Rita PANEMUNYTĖ

Knygos – gyvenimo universitetai

Vilnietį Sergejų Buriaką pirmą kartą sutikau beveik prieš metus Monciškėse, kur vyko kompozitorės, LŽNS programų koordinatorės Snieguolės Dikčiūtės surengta savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovykla asmenims, sergantiems išsėtine skleroze bei raumenų nykimu. Per muzikos terapijos užsiėmimą Snieguolė dalyvių paklausė, kaip jie reguotų į pyktį. Vieni sakė, kad ieškotų, kaip pikčiurnai dar aštriau atsikirsti, kiti – kad nekreipdami dėmesio praeitų pro šalį, treti – kad nusijuoktų ir viską pamirštų. Skaityti toliau »

Kas klausia – neklysta

Gavome laiškų, kuriuose žurnalo skaitytojai pasigenda teisininko Juozo Vyto Jacevičiaus teisės aktų komentarų ir jo atsakymų į neįgaliuosius dominančius juridinius klausimus.

Juozas Vytas Jacevičius yra Šakių rajono žmonių su negalia sąjungos narys, kilęs iš Sintautų, dabar gyvenantis Vilniuje. Tai patyręs profesionalus teisininkas, civilinės ir komercinės teisės specialistas, advokatas, pasižymėjęs teisės aktų kūrime.

Skaitytojai teisininkui klausimus gali užduoti elektroniniu paštu: jacevicius@drg.lt arba telefonu – 868715505. Nemažai klausimų ir atsakymų į juos galima rasti internetiniame puslapyje www.drg.lt arba http://www.drg.lt/index.php/teisin-konsultacija/konferencija.html

Paklausti galima ir raštu adresu: „Kas klausia – neklysta“ Kudirkos g. 59 a, 71124 Šakiai.

Mieli skaitytojai, laukiame Jūsų pasiūlymų ir pageidavimų. Atsakymus į neįgaliesiems ypač svarbius klausimus spausdinsime. Skaityti toliau »

„Bičiulis“ 2012 / Nr. 3

Šio numerio internete talpinamus strapsnius
remia Spaudos, radijo ir televizijos
rėmimo fondas

.

Šeimos vertybes kuria jauni

Lauryna BURBAITĖ

Renata ir Ruslanas Kozlovskiai su jauniausiuoju sūneliu Vėju

Žinau labai paprastą dalyką – be meilės šeimos nesukursi. Apie šį jausmą, didžiausią gyvenimo paslaptį, daug prirašyta, bet esmės dar niekam nepavyko atskleisti. Ji yra arba jos nėra. Kai mūsų gyvenimus aplanko šis jausmas, jie tarytum nušvinta iki šiol neregėta šviesa: kas anksčiau buvo svetima, tampa artima, kur karaliavo baimė, viršų ima drąsa. Vaikinas ir mergina pasidaro labai atidūs vienas kitam. Ir ne be reikalo. Rusų rašytojas Borisas Pasternakas rašė: „Kai į gyvenimo duris beldžiasi svarbi akimirka, dažnai jos beldimas esti ne garsesnis už tavo širdies plakimą, ir labai lengva jo neišgirsti“.

Jei molėtiškių Renatos ir Ruslano paklausčiau: „Šeimos vertybės – kas tai?“, jiedu pradėtų šypsotis, o gal ir garsiai kvatoti. Kartu su jais juoktųsi ant Renatos kelių sūpuojamas Vėjas bei prie Ruslano prigludęs Vakaris…

O mums įdomu, kaip šie du jauni ir gražūs žmonės kūrė šeimą. Esame įkyrūs, lendame į širdies slaptas kerteles, klausinėjame, norime, kad ir kiti, turintys šiek tiek kitokį kūną, sektų jų pavyzdžiu, drąsiau žiūrėtų į gyvenimą. Juk negalima užsidaryti negalios kiaute ir kankintis.

Ir iš tikrųjų – šeimos vertybės! – kas tai? Ar šeima šiais laikais žmonėms dar reikalinga? Skaityti toliau »

Ieškok – ir rasi nusiraminimą

Loreta CIKAITĖ

Tolyn nuo Molėtų

Apie sodybą, kuriame neįgalieji kuria muziejų, vargu ar būtume sužinoję, kad ne Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Marytė Baliūnaitė. Tai ji patarė apsilankyti gerokai nuo rajono centro nutolusiame Maldžiūnų kaime, kur gyvena įdomūs žmonės – Albinas Klimas ir jo žmona Leonora.

Albino Klimo aistrą rinkti senus, naujakurių išmetamus daiktus ir įkurti gimtojoje tėvų sodyboje savotišką etnokultūros muziejų visokeriopai palaiko žmona Leonora

Smalsumui neatsispyrėme: kelias vinguriavo gražiu kraštovaizdžiu su abipus atsiveriančiais kloniais ir kalneliais, su atokiai viena nuo kitos išsidėsčiusiomis sodybomis. Iš tolo buvo matyti, jog rudeniop ar žiemą čia jau niekieno negyvenama, nebent tik vasaromis atostogaujama.

Va iš tokių sodybų, o gal dar iš kitų ir „subėgo“ pas Klimus Molėtų krašto buities rakandai – vadinamieji mogliai ir žarijomis kaitinami lygintuvai, naščiai ir akėčios, rankšluostinės ir siuvimo mašina, spaudiniai ir paveikslai, ir dar daugybė daiktų, kuriuos net išvardinti sunku. Kaip vėliau paaiškėjo, visi jie buvo išsaugoti Albino Klimo, kai iš miestų į senąsias sodybas atsikraustę nauji šeimininkai daiktus išmesdavo kaip seniai atgyvenusius ir niekam nereikalingus. Skaityti toliau »

Henrikas Mataitis: „Dirbame iš idėjos – ne už pinigus“

Liudvikas AMBRUTIS

Šnekantis su Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos pirmininku Henriku Mataičiu, labiausiai stebino jo gera valia. Grįždamas namo, ieškojau atsakymo į klausimą, kas panašius į Henriką žmones skatina aukotis kitų labui? Juk tokia veikla – gyvas paliudijimas, kad lietuviai darbštūs ir nesavanaudžiai.

Prieš dvidešimtį metų, kai buvo daug kalbama apie kuo spartesnį pilietinės visuomenės kūrimą, įvairūs lektoriai mums aiškino, jog pilietinę visuomenę turėsime tik tada, kada bus vienodai stiprios trys socialinės-ekonominės jėgos: valstybė, nevyriausybinės organizacijos ir verslininkai.

O kaip yra dabar? Paskaitykime ir pasvarstykime… Skaityti toliau »

„Bičiulis“ 2012 / Nr. 2

Šio numerio internete talpinamus strapsnius
remia Spaudos, radijo ir televizijos
rėmimo fondas

.

Svarbiausia – susitelkti ir bendradarbiauti

Žiemai pagaliau parodžius nagelius, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentės Rasos Kavaliauskaitės kabinete Vilniuje įvyko „Bičiulio“ redakcijos inicijuotas pokalbis, kuriame bandėme aiškintis, kas organizacijoje pakito po to, kai pasikeitė projektų „Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje“ vertinimo ir finansavimo tvarka, taip pat – kokių naujovių neįgalieji galėtų sulaukti iš „skėtinės“ organizacijos, kaip išgyventi krizės sąlygomis…

Diskusijoje dalyvavo LŽNS prezidentė Rasa KAVALIAUSKAITĖ, programų vykdytojos Jurgita MASIULIONYTĖ, Snieguolė DIKČIŪTĖ, Ramunė ŠIDLAUSKAITĖ, rašytojas, buvęs ilgametis, o dabar visuomeniniais pagrindais, be atlyginimo dirbantis „Bičiulio“ žurnalo vyriausias redaktorius Gasperas ALEKSA ir leidinio atsakingoji sekretorė Violeta ŠOBLINSKAITĖ.

V. Šoblinskaitė. Tai kaip Lietuvos žmonių su negalia sąjungai sekasi po Naujųjų, kai finansų krizė, regis, ne tik nemažėja, bet dar gilėja? Ar esate patenkinti naująja projektų finansavimo tvarka? Gal jau turite kažkokių atgarsių iš rajonų?

R. Kavaliauskaitė. Apie naująją tvarką kalbėti dar ankstoka, pašnekėsime, kai darbai įsibėgės, juk kol kas mes visi dar tik laukiame finansavimo. Preliminarūs duomenys nėra labai blogi – kai kurios asocijuotos narės regionuose šiemet turės visai normalų biudžetą, tik nedaugelis asociacijų pinigėlių gavo šiek tiek mažiau. Kaip organizacijoms seksis, kai projektai bus pradėti administruoti? Va čia jau kitas klausimas… Žodžiu, atspirties taškas yra, svarbu, kiek bus leista žmonėms laviruoti. Dabar, kai pradeda į organizaciją jau suplaukti ekspertų išvados, akivaizdžiai matyti, kad kai kurios savivaldybės ne visada leidžia mūsų asociacijoms teikti tas paslaugas, kurias leidžia Aprašas. Pavyzdžiui, yra rajonų, kurie planavo kuro, transporto išlaidas, tačiau savivaldybės sako: ne, tam pinigų nėra. Todėl kyla klausimas: ar neatsitiks taip, kad organizacija pinigų maišelį gavo, o panaudoti jų ten, kur labiausiai reikia, negalės? Skaityti toliau »

Dienos ir darbai: kasdienės veiklos

Kauno KNS: Atsakingo gyvenimo būdo formavimas

&&&

Kauno krašto neįgaliųjų sąjunga 2011 metais įgyvendino nemažai projektų. Vienas jų – visuomenės sveikatinimo programa „Žiniomis ir kūryba – prieš ligas ir traumas“, per kurią, bendradarbiaujant su vietos valdžios bei švietimo įstaigomis, siekta bendruomenės narių atsakingumo renkantis gyvenimo būdą, skatinta labiau rūpintis aplinka ir bendruomenės narių sveikata. Projekto dalyviai – neįgalieji, bendruomenė ir moksleivija.

Kaip mus informavo KKNS pirmininkė Jolanta Beresnevičienė, visą praėjusių metų rudenį asociacijos dienos centre Lapių seniūnijoje vyko neįgaliems ir pagyvenusiems asmenims skirti psichologinės paramos ir meno terapijos užsiėmimai. Psichologė Vita Janavičė ir savanorė dailininkė Gražina Liukaitė-Bukienė mokė neįgaliuosius pažinti savo jausmus, juos išsakyti, identifikuoti problemas, atrasti sprendimo būdus, pažvelgti į savo gyvenimą tarsi iš šalies, patiriant jo unikalumą. Kita grupė neįgaliųjų galėjo atskleisti savo gebėjimus ir įgyti naujų potyrių scenos meno terapijos grupėse, vadovaujami savanorės meno vadovės Reginos Aleknienės ir KKNS pirmininkės. Kartą per savaitę po 2–3 valandas kiekvienas iš projekto dalyvių turėjo galimybę mokytis naujų įgūdžių, atskleisti turimus gebėjimus, pasijusti svarbus ir išklausytas, bendrauti ir stiprinti socialinius ryšius. Užsiėmimuose dalyvavo 30 neįgaliųjų iš Garliavos, Užliedžių, Domeikavos, Raudondvario, Babtų ir Lapių seniūnijų.

„Maisto banko“ akcijoje dalyvavo ir organizacijos vadovė Jolanta Beresnevičienė

Neįgaliųjų inicijuoto piešinių konkurso „Mokausi gyventi sveikai“ aptarimas ir Tolerancijos dienos minėjimas Lapių pagrindinėje mokykloje

Kita svarbi projekto užduotis – sveiko ir atsakingo gyvenimo būdo įgūdžių formavimas bendruomenei ir jaunimui. Projekto partneriai, Lapių seniūnija ir Lapių pagrindinė mokykla, gerai atliko jiems patikėtą užduotį. Spalio pradžioje įvykęs projekto koordinatorės, asociacijos pirmininkės J. Beresnevičienės susitikimas su Lapių pagrindinės mokyklos vidurinių klasių moksleiviais iniciavo gražų ir prasmingą renginį – Tolerancijos dienos minėjimą. Lapkričio 16 dieną visi projekto dalyviai – neįgalieji, moksleiviai, seniūnijos bendruomenės atstovai susirinko į Lapių pagrindinės mokyklos salę apžvelgti ir įvertinti vaikų ir jaunimo kūrybinius projektus, kuriais jie išreiškė savo požiūrį į priklausomybes, nekokybišką mitybą, neatsargumą gatvėje, taip pat bandė atsakyti į klausimą – kas tai yra tolerancija, kodėl šis bruožas toks svarbus kiekvienam žmogui šiuolaikiniame pasaulyje. Moksleivių išlankstyti popieriniai laiveliai mokyklos vestibiulyje ir margaspalviais plakatais papuošta aktų salė parodė, jog jaunimas nėra abejingas mūsų visuomenės problemoms ir siekia jas spręsti. Piešinių konkurse „Mokausi gyventi sveikai“ dalyvavo apie 50 mokinių, dešimties jaunųjų kūrėjų darbai pripažinti geriausiais. Moksleivius padėkos raštais ir suvenyrais – knygomis bei fotoalbumais – pagerbė projekto „Žiniomis ir kūryba – prieš ligas ir traumas“ organizatoriai. Skaityti toliau »