Nedarbo draudimo išmoka: kam, kiek, kaip ir kur?

2009-01-20

Dr. Antanas PETRAUSKAS,
socialinių problemų analitikas

Darbu žmogus išreiškia save, per jį atranda gyvenimo prasmę, dirbdamas apsirūpina ir artimuosius aprūpina būtinomis lėšomis. Taigi mūsų užimtumas garantuoja šeimos socialinę gerovę, visavertį gyvenimą ir socialinę apsaugą. Deja, į nedarbo spąstus patekusiems asmenims vieninteliu pragyvenimo šaltiniu vis dažniau tampa nedarbo draudimo išmoka. Ji Nedarbo socialinio draudimo įstatymo bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims kompensuoja dėl nedarbo negautų pajamų dalį.

Teisė gauti išmoką

Vadovaujantis nurodytais teisės aktais, teisę gauti nedarbo draudimo išmoką turi teritorinėje darbo biržoje bedarbiais įsiregistravę asmenys, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė profesinį pasirengimą ir sveikatos būklę atitinkančio darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių. Jie teritorinėje darbo biržoje turi įsiregistruoti ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo ar tarnybos dienos ir iki įsiregistravimo turi būti įgiję ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius.

Šis nedarbo draudimo stažo reikalavimas netaikomas asmenims, su kuriais darbo santykiai buvo nutraukti dėl tokių priežasčių: 1) darbuotojo pareiškimu dėl svarbių priežasčių; 2) dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių; 3) darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės; 4) darbuotojui negalint eiti pareigų ar dirbti dėl sveikatos; 5) likvidavus darbdavį; 6) bankrutavus darbdaviui; 7) darbdaviui mirus, kai darbo sutartis buvo sudaryta patarnavimo jam asmeniškai darbams; 8) panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, 9) asmenims, baigusiems privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą, arba iš jos atleistiesiems, ištarnavusiems ne mažiau kaip pusę nustatytojo laiko, jeigu jie pašaukimo į tarnybą metu nedirbo arba tarnybos metu buvo likviduotas darbdavys.

Nedarbo draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba turėjo būti mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos, taip pat laikotarpiai, per kuriuos gautos nedarbo draudimo išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės (tėvystės) bei ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos. O bedarbio statusas suteikiamas nedirbančiam darbingo amžiaus darbingam asmeniui, nesimokančiam pagal dieninę mokymo formą, ieškančiam darbo ir pasirengusiam dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Išmokos skyrimas ir mokėjimo trukmė

Nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, išskyrus šiuos atvejus: atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės – praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo; atleistiems iš darbo su teise gauti išeitinę išmoką – ne anksčiau kaip praėjus vienam kalendoriniam mėnesiui po darbo sutarties nutraukimo; gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės (tėvystės) pašalpą, paskirtą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje, tačiau ne anksčiau, negu baigiasi šių pašalpų mokėjimas.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje. Jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei nuo 25 iki 30 metų – 7, jei nuo 30 iki 35 metų – 8, jei 35 ir daugiau metų – 9 mėnesius.

Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir nepaskirta išankstinė senatvės pensija, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesius.

Nedarbo draudimo išmokos gavėjams, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, paskirtos išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama tiek kalendorinių dienų, kiek asmuo buvo nedarbingas, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. Visais atvejais nedarbingumo pažymėjimas, išduotas sergančiam šeimos nariui slaugyti, nėra pagrindas pratęsti bedarbiui nedarbo draudimo išmokos mokėjimą.

Moterims, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusioms laikinai nedarbingomis dėl nėštumo ir gimdymo, paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas laikotarpiui, atitinkančiam nustatytą motinystės pašalpos mokėjimo trukmę.

Išmokos dydis

Nedarbo draudimo išmokos dydį sudaro pastoviosios ir kintamosios dalių suma. Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro mokėjimo mėnesį galiojančių valstybės remiamų pajamų dydis (šiuo metu tai būtų 350 Lt). O kintamos nedarbo draudimo išmokos dydis lygus 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, kurį bedarbis gaudavo iki netekdamas darbo per paskutinius 36 mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje.

Visais atvejais maksimalus nedarbo draudimo išmokos dydis negali viršyti 70 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Šiuo metu tai sudarytų 1041, 6 (0,70 х 1488) Lt. Minimali nedarbo draudimo išmoka lygi mokėjimo mėnesį galiojančioms valstybės remiamoms pajamoms.

Pirmuosius tris mėnesius bedarbiui mokama visa nedarbo draudimo išmoka, o likusį mokėjimo laikotarpį – nekintanti nedarbo draudimo išmokos dalis ir pusė kintamosios nedarbo draudimo išmokos dalies.

Bedarbiams, gaunantiems valstybines socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių ir našlaičių bei maitintojo netekimo pensijas), kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas, mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamų pensijų ar kompensacijų sumą.

Paskirta nedarbo draudimo išmoka jos gavėjui mokama už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį, pervedant pinigus į gavėjo asmeninę sąskaitą Lietuvoje.

Išmokos neskyrimas, mokėjimo sustabdymas ir nutraukimas

Nedarbo draudimo išmoka neskiriama, jeigu iki jos paskyrimo bedarbis: 1) atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą, sveikatos būklę bei tinkamo pagal nuvykimo į siūlomą darbovietę ir grįžimo atgal trukmę; 2) be pateisinamų priežasčių atsisakė dalyvauti individualiame įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; 3) be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvyko priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; 4) atsisakė siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas jo tinkamumas darbui.

Bedarbis, negalintis nustatytu laiku atvykti į teritorinę darbo biržą, privalo per 3 darbo dienas po nustatytos atvykimo dienos apie tai pranešti teritorinei darbo biržai, nurodydamas neatvykimo priežastį.

Paskirtasis nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, jei bedarbis: 1) dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir gauna darbo užmokestį ar stipendiją; 2) įsidarbina pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui; 3) gauna verslo liudijimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

Sustabdytas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią išnyko priežastis, dėl kurios jos mokėjimas buvo sustabdytas. Mokėjimas tęsiamas likusį nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį. Tačiau visais atvejais sustabdytas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas gali būti atnaujintas tik vieną kartą.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei bedarbis: 1) atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę; 2) atsisakė dalyvauti individualiame įsidarbinimo plane numatytose priemonėse; 3) nustatytu laiku neatvyko priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įsidarbinimo plane numatytose priemonėse; 4) įsidarbino arba dirba savarankiškai; 5) tampa nedarbingas; 6) miršta; 7) neturi teisės į nedarbo išmokos mokėjimo pratęsimą.

Bendrosios pastabos

Kreipiantis į teritorinę darbo biržą, reikia turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, profesinį išsilavinimą liudijančius diplomus, pažymas apie gaunamas išmokas ir gautas pajamas, turėsiančias įtakos nedarbo draudimo išmokos dydžiui, ir kt.

Duomenis, kurių reikia nedarbo draudimo stažui ir draudžiamosioms pajamoms (darbo užmokesčiui) apskaičiuoti, teritorinei darbo biržai pateikia „Sodros“ teritorinis skyrius elektroniniu būdu pagal šios įstaigos duomenų bazėje esančius apdraustųjų įskaitos duomenis. Tačiau jei asmuo turi duomenų, nesančių šioje bazėje, jis pats turi kreiptis į „Sodrą“ ir prašyti papildyti apie jį turimus duomenis.

Taip pat žinotina, kad pakartotinai nedarbo draudimo išmoka gali būti paskirta tik po 12 mėnesių nuo sprendimo jos neskirti arba nutraukti jos mokėjimą dienos, kai bedarbis iš naujo įgyja teisę į nedarbo draudimo išmokos skyrimą.

Nedarbo draudimo išmoka, negauta iki turėjusio teisę ją gauti asmens mirties dienos, išmokama paveldėjimo dokumentą pateikusiam asmeniui.


Komentarų skaičius: 27

  1. daiva, 2009-02-09 17:01

    Jo, o ką daryt invalydui? jo, niekas nenori nei į darbą priimt, nei mokėt. Jo

  2. Krizauskas, 2009-02-27 15:46

    o gal autorius zino arba zino kur paziureti kiek dabar yra registruotu sodros ismoku gaveju (pensininku, bedarbiu, mamu, tevu, invalidu, t.y. visu gaveju)?

  3. Simona, 2009-06-22 17:01

    Noreciau suzinoti, kokios yra mano teises. Gavau skambuti is Darbo Birzos, del darbo pasiulymo. Idaribins tik puse etato. Ar as galiu atsisakyti sito darbo, kad nenutruktu pasalpos mokejimas?

  4. bedarbis, 2009-07-01 17:04

    o ka reikia daryti baigusiems studijas, neturintiems darbo ir patirties???

  5. VYTAUTAS, 2009-09-14 18:06

    Laba diena,per visa savo darbine veikla (31,2metai valst.socialinio pensiju draudimo stazas)buvau ir darbuotojas ir darbdavys.6metus buvau ind.imones savininkas.Noreciau paklausti ar tie 6metai ieina i nedarbo draudimo staza.Dekoju uz atsakyma

  6. pasimetes, 2010-02-06 00:52

    jeigu esu isdirbes daugiau kaip 18 menesiu nepertraukiamo darbo stazo vienoje imonėje,bet noriu iseiti is darbo,jeigu iseiciau savo noru, ar turiu teise gauti nedarbo draudimo išmoką??.Istatymas gan painiai apibrėžia,o skaiciuokle birzos tinklalapyje leidžia suprasti kad turiu teise gauti ismoka.kaip is tikrųjų? Dėkoju už atsakymą.

  7. lena, 2010-02-19 14:46

    ka daryti ka tik baigiau studijas neturiu darbo istoja i darbo birza, darbo bera uz ka pragyventi neturiu, o ismokos niekas nemoka, be to gyvenu tame mieste kur ir baigiau studijas, taciau neesu registruota, nes nuomojuosi buta.

  8. Genovaitė, 2010-03-04 17:13

    Kokią turėčiau gauti nedarbo pašalpą, jei į darbo biržą įstojau gruodžio mėn?(kompencacijos išeidama negavau, dardo stažas 30m.)

  9. Paulius, 2010-05-20 11:46

    O gal zinot kokia ismokejimo tvarka? ta prasme kada ismoka pinigus ir uz koki laikotarpy?

  10. Adele, 2010-07-01 20:40

    Imone kurioje dirbau bankrotavo iseitine pasalpa priklauso, bet neaisku kada ja ismokes is garantinio fondo. Darbo birzoje minima,kiek laiko ismoketa iseitine tiek dienu negauni pasalpos.Klausimas tai reiskia kad as iseitines negavau uz 2men.ir isiregistravus birzoje taip pat negausiu pasalpos uz 2 men. tai ka man daryti esu vienisa auginu 2 nepilnamecius vaikus?
    Aciu uz atsakyma

  11. kristina, 2010-07-11 22:02

    norejau paklausti,man rugseji baigiais motinystes atostogos,pradirbau 12 menesiu ir 24men auginu du vaikus.tame darbe kur dirbau nera laisvu vietu..ar ieina i darbo staza 18 men,kad galeciau gauti is darbo birzos pasalpa?

  12. ramune, 2010-07-24 14:35

    jeigu esu isdirbes daugiau kaip 18 menesiu nepertraukiamo darbo stazo vienoje imonėje,bet noriu iseiti is darbo,jeigu iseiciau savo noru, ar turiu teise gauti nedarbo draudimo išmoką??.Istatymas gan painiai apibrėžia,o skaiciuokle birzos tinklalapyje leidžia suprasti kad turiu teise gauti ismoka.kaip is tikrųjų? Dėkoju už atsakymą.

  13. aldona, 2010-09-03 13:39

    Jei išeinu savo noru, darbo stažas didelis, nuo kada gaučiau bedarbio pašalpą

  14. Jadvyga, 2010-10-11 16:47

    Esu gimusi 1955-08 mėn.darbo stažas 34 metai nuo 2010.04 mėn. įmonė sustabdė veiklą.Esu registruota Darbo biržoje nuo 2010-04-12 Norėčiau įšeitį prieš
    laikinę pensiją.Gal galėtumėt pakonsultuot nuo kada
    man ji priklausytų ir iki kurio laiko aš turiu gauti
    nedarbo draudimo išmokas.
    Su pagarba

  15. Renata, 2010-10-13 16:57

    rugseji gavau bedarbio ismoka uz rugpjucio menesi.Spalio 11d.isidarbinau.Ar man priklauso bedarbio ismoka uz rugsejo men.?

  16. tomas, 2010-10-20 17:03

    laba diena.birzoje uzsiregistraves esu beveik 10 menesiu. bedarbio psalpos is birzos negaunu. nuejau i socialini skyriu parasiau prasyma gauti socialine bedarbio pasalpa. dbr paskambino is socialinio skyriaus ir pasake kad turiu atlikti 16h viesuju darbu. ar tai teiseta?

  17. JADVYGAI, 2010-12-14 12:26

    Apie priešlaikinę pensiją skaitykit “Bičiulyje”

  18. TOMUI, 2010-12-14 12:27

    Taip, priklauso atlikti viešuosius darbus, tačiau seniūnija turi parinkti tokius, kokius pajėgtumėte pagal negalią.

  19. ANDRIUS, 2011-02-02 15:45

    Turiu 26 metu darbo stazo paskutinius 4 metus esu isdales darbingas 40 darbingas,stoviu darbo birzoje nuo 2010-04-20 iki

  20. ANDRIUS, 2011-02-02 15:57

    2011-01-30 ar galiu tiketis pasalpos is darbo birzos jei gaunu invalidumo pensija 654 litus

  21. dalia, 2011-05-04 09:32

    dvieju asmenu seima 5 menesius gavom socialine ismoka po 315 .Dabar pasirasem darbo sutarti as 3 men. o vyras 2 men. ar pasibaigus darbo sutarciai bus pratesta socialine ismoka

  22. Svetlana, 2011-10-13 15:13

    Sveiki,
    Esu vienisa mama( issiskyrusi ),auginu du vaikucius (4 ir 6 metuku ),esu bedarbe.Kas menesi gaunu elementus uz du vaikucius 400 Lt (po 200Lt uz vaikuti ) is vaiku tevelio.Daugiau pajamu neturiu.Norejau paklausti Jusu:kokio dydzio socialine ismoka galeciau gauti is valstybes( kaip mama su dviem vaikuciais ) ? ir ar ji man priklausytu ?

    Acu Jums labai,..

    Pagarbiai Svetlana.

  23. Virginija, 2011-12-17 21:24

    Sveiki,
    darbo stažas – 15 metų. Paveldėjimo būdu turiu sodybą ir 3 ha žemės. Ar gaučiau bedarbio pašalpą išėjus iš darbo pagal 128 straipsnį?

  24. Rima, 2013-04-06 20:22

    norejau paklausti man yra nustatyt as nedarbingumas 45% per paskutinius metus turiu 9menesius .As dabar istojau idarbo birza kiokio dydzio priklauso pasalpa

  25. ruta, 2013-06-10 14:24

    sveiki.turiu toki klausima.pries puse metu stovejau darbo birzoja gavau bedarbio pasalpa nes buvo operuota ranka visada turejau bileteny,susiradau pati darba ir dirbau jame 2 men,dabar vel esu an biletenio nes ta pati ranka neatlaike fizinio kruvio.klausimas butu toks jei stociau darbo birzon ar man moketu bedarbio pasalpa.aciu uz atsakyma.

  26. indre, 2013-10-21 10:49

    isvis kazkokia nesamone…isejau is darbo stojau i birza tai kaip ir turetu priklausyt pasalpa kazkoia?….db vel isidarbinau bet uz ta laikotarpy sake mokes bet…deje nieko negavau…esu vienisa mama jokiu pajamu negaunu…kazkokia nesamone v ataip ir ivyksta zmones i uzsienius nes cia net duonos nera uz ka nusipirkt ir valdziai nusisikt jiems svarbu vokt pinigelius is vargsu zmoniu…idijotizmas100procentinis….

  27. Anonimas, 2014-05-07 11:00

    Turinio

Jūsų komentaras:

Vardas

El. paštas

Svetainė

Tekstas