Ligos pašalpos: kam ir kiek?

2009-06-28

Dr. Antanas PETRAUSKAS
Socialinių problemų analitikas

Ligos ir motinystės socialinis draudimas – viena iš esamų penkių valstybinio socialinio draudimo rūšių. Tokiu draudimu apdrausti asmenys gali tikėtis gauti ligos pašalpą susirgę, taip pat slaugydami sergantį šeimos narį ir kitais atvejais. Pašalpų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas bei tokių pašalpų nuostatai.

Potencialūs gavėjai

Fizinis asmuo laikomas apdraustu ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu jis pats moka ar už jį yra mokamos arba turėjo būti mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos ligos ir motinystės socialinio draudimo vykdymui užtikrinti. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos arba turėjo būti mokamos įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, (tėvystės) pašalpas bei nedarbo socialinio draudimo išmokas.

Teisę gauti ligos pašalpą turi asmenys, apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu jie: 1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Reikalavimas turėti nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą netaikomas apdraustiesiems iki 26 metų, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios tokio stažo neįgijo dėl to, kad tuo laikotarpiu mokėsi aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, o pertrauka nuo mokslo pabaigos, kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių. Pastaroji nuostata taip pat taikoma ir apdraustiesiems, iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijusiems nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytu laikotarpiu dirbo pareigūnais ar statutiniais valstybės tarnautojais, o pertrauka nuo tarnybos pabaigos iki tapimo apdraustuoju neviršija 3 mėnesių.

Ligos pašalpą taip pat turi teisę gauti asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, jeigu jie turi nustatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais.

Pašalpos skyrimas

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos pašalpą, tokia pašalpa skiriama šiais atvejais: 1) tapus laikinai nedarbingu dėl ligos ar traumos ir dėl to praradusiam darbo pajamų; 2) sergančiam šeimos nariui slaugyti, jeigu gydytojo nurodymu tai yra būtina; 3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo; 4) besigydantiems ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje; 5) vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigoje nustatytas infekcinių ligų plitimą ribojantis režimas; 6) vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ligos ar traumos negali priežiūrėti vaiko; 7) tapus laikinai nedarbingu dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.

Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną, išskyrus pajamas pagal autorines sutartis gaunančius asmenis. Šiuo atveju, teisė gauti ligos pašalpą turi atsirasti autorinės sutarties galiojimo laikotarpiu.

Dėl ligos pašalpos skyrimo tektų kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos. Ji būtų išmokėta ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti ligos pašalpą dienos.

Visais atvejais pagrindas skirti ligos pašalpą yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Mokėjimo trukmė

Apdraustiesiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos pašalpą, šios pašalpos mokėjimo trukmė priklauso nuo aplinkybių, kurioms esant buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pašalpų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tokia ligos pašalpų mokėjimo trukmė: 1) ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos; 2) gaunantiems netekto darbingumo (invalidumo) pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per metus; 3) savarankiškai gydantis specializuotuose stacionaruose nuo alkoholizmo, narkomanijos a toksikomanijos – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus; 4) nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu – iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos; 5) užkrečiamųjų ligų protrūkių ar epidemijų metu šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą ar asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima jo perkelti į kitą darbą) – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo; 6) gydantis ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje – už visą gydymosi joje laiką, įskaitant vykimą į šią įstaigą ir grįžimą iš jos.
Sergančio šeimos nario slaugai apdraustajam asmeniui, turinčiam teisę gauti ligos pašalpą, nustatyta tokia ligos pašalpos mokėjimo trukmė: 1) slaugant suaugusį šeimos narį – ne ilgiau kaip 7 kalendorinės dienos; 2) slaugant vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų; 3) šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki 7 metų vaiką – už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus; 4) šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ir (ar) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis (pagal oficialų patvirtintą sąrašą) – už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus; 5) motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrintiems vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, dėl savo ligos ar traumos negalinčiam šio vaiko prižiūrėti – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Ligos pašalpų gavėjams žinotina, kad ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas. O asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios. Jeigu tokių asmenų laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi pasibaigus 24 mėnesių laikotarpiui nuo draudimo pradžios datos, ligos pašalpa būtų mokama tik dėl ligos, traumos, donorystės komplikacijų ar šeimos nario slaugos, dėl kurių jie tapo laikinai nedarbingais draudimo laikotarpiu.

Pašalpos dydis ir mokėtojai

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ar traumos, dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo, taip pat besigydantiems ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys, išskyrus apdraustuosius, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis. Šiais nurodytais laikinojo nedarbingumo atvejais ligos pašalpa iš „Sodros“ biudžeto lėšų pradedama mokėti nuo trečios nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos, darbingumo lygio nustatymo ar pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Visais kitais šiame straipsnyje nurodytais ligos pašalpos skyrimo atvejais, ligos pašalpa iš „Sodros“ biudžeto lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios kalendorinės nedarbingumo dienos, išskyrus apdraustuosius, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis. Pastariesiems, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ar traumos, dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo, taip pat besigydantiems ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje, ligos pašalpa iš „Sodros“ biudžeto lėšų būtų pradėta mokėti nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos ir būtų mokama tol, kol asmuo atgautų darbingumą arba būtų pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Darbdavio mokama ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos iš „Sodros“ biudžeto lėšų mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.

Nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos iš „Sodros“ biudžeto lėšų mokamos ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti dydis – 85 procentai, o tapus lakinai nedarbingu dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu – 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Visais atvejais kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis, negali būti mažesnis už laikinojo nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį ir negali viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.

Sprendimo priėmimas ir mokėjimo tvarka

„Sodros“ teritorinis skyrius sprendimą dėl ligos pašalpos skyrimo turi priimti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo. Paskirta ligos pašalpa į jos gavėjo asmeninę sąskaitą banke turi būti pervesta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje dienos.

Tuo atveju, kai apdraustasis asmuo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu dirba ir gauna užmokestį, nuo kurio skaičiuojamos įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, ligos pašalpa už tą laikotarpį nėra mokama. Tas taikoma ir dirbantiems keliose darbovietėse.

Ligos pašalpa, negauta dėl apdraustojo mirties, išmokama paveldėjimo teisės liudijimą pateikusiam asmeniui.

Ligos pašalpos mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą – jau kito straipsnio tema.


Komentarų skaičius: 1

  1. remigijus, 2009-07-16 11:00

    Gal galėtumėte pakomentuoti, ar teisinga, kat valdžia nori sumažinti dirbančių negaliųjų teises?

Jūsų komentaras:

Vardas

El. paštas

Svetainė

Tekstas